- veluoka
- velúoka sf. (1) BzB338, VoL51; Sut, BzBkXXI223, K.Būg, KŽ, vėluoka dvasia, vėlė, šmėkla: Vėluoka (dvasia) tatai yra BtMt14,26. Jog Dievas neest priežastimi piktų daiktų ant to pasaulio, bet vėluoka ir nodbojimas žmonių DP83. Kerštingos v[ėlės] esančios ir ne laiku mirusiųjų (nužudytųjų, nusižudėlių), tai vaiduliai, vėluokos LEXXXIII301.
Dictionary of the Lithuanian Language.